- žižiavoti
- מižiavóti, -ója, -ójo, žyžiavóti žr. zažyvoti: Duok jam tabokos žižiavót Btg. Ar dar ji vis taboką žižiavója Grš. Jis dar iš papratimo vis žižiavoja taboką Lzd. Kur nusbuvėjęs taboką žižiavójo Sn. Seniau, mirus pijokui, jam grabe įdėdavo arielkos, pypkoriui pypkę ir tabako, o kuris žižiavojo, tai tabakerką LTR(Lš). | refl.: Anksčiau, būdavo, iš ragelio žižiavójomės Lš.
Dictionary of the Lithuanian Language.